MAISTO SAUGA IR KOKYBĖ BEI NESAUGŪS MAISTO PRODUKTAI
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdydama oficialią importuojamų bei rinkai tiekiamų maisto produktų ir pašarų kontrolę, teikia informaciją apie nesaugius maisto, su maistu besiliečiančius produktus ir pašarus, nustatytus rinkos kontrolės ar importo kontrolės metu. Skubūs pranešimai apie nesaugų maistą talpinami nuolat. https://vmvt.lrv.lt/lt/maisto-sauga/maisto-sauga-ir-kokybe/skubus-pranesimai-rasff/
Potogeniniai mikroorganizmai Listeria monocytogenes visai neseniai nustatyti 2024. 08. 22 “ Lašišos gabalėliai su svogūnu” iš Latvijos. Primename skelbiamą informaciją VMVT apie šios bakterijos pavojingumą.bei apie tai, kad būtina laikytis savikontrolės programos taisyklių.
Listeriozė – gyvūnų ir žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Pastaraisiais metais ši infekcija pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių. Infekcija labiausiai pavojinga nėščioms moterims, naujagimiams ir suaugusiems asmenis su imunodeficitu.
Patekusios į žmogaus organizmą bakterijos gali pakenkti daugelį organų, todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Liga gali pasireikšti karščiavimu, raumenų skausmais, angina, akių junginės uždegimo požymiais, limfmazgių uždegimu, kartais vėmimu ar viduriavimu. Jei pakenkiama nervų sistema, liga pasireiškia stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu, net traukuliais.
Nėščioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau dažniausiai gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi.
Inkubacinis ligos periodas gali tęstis nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai apie 3 savaites. Užsikrėtusiems naujagimiams listeriozės požymiai pasireiškia po 3-5 dienų.
Sukėlėjas ir jo savybės
Listeria monocytogenes bakterijos yra pakankamai atsparios išorinės aplinkos veiksniams. Jos gali tarpti ir daugintis 4 – 6 laipsnių temparatūroje dirvožemyje, vandenyje, ant augalų, maiste, ilgai gali išgyventi 6 – 20 % druskos tirpale, piene, vandenyje. Kaitinamos 62° C temperatūroje žūva per 35 minutes. Veikiamos tiesioginių saulės spindulių žūva per 2 – 15 parų. Jas inaktyvuoja chloro turinčios dezinfekcinės medžiagos.
Infekcijos rezervuaras ir šaltinis
Listeriozės sukėlėjo rezervuras ir infekcijos šaltinis - laukiniai ir naminiai gyvūnai bei graužikai, todėl šios bakterijos plačiai paplitusios gamtoje. Su gyvūnų ekskrementais patekusios listerijos gali būti randamos dirvožemyje, vandenyje, ant žolės, mėšle, silose ir kt.
Plitimo būdai
Užsikrėtimas maistu yra pagrindinis listeriozės plitimo būdas. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūninis maistas, vartojamas be pakankamo šiluminio paruošimo. Kadangi gyvūnai dažniausiai yra bakterijų nešiotojai, todėl tokių gyvūnų mėsa, pienas ir jų produktai gali būti infekcijos šaltiniu. Listerijomis maistas gali būti užterštas ir jį tvarkant. Labai dažnai listerijomis gali būti užterštas nevirintas, nepasterizuotas pienas ir iš jo pagaminti produktai.
Užsikrėsti taip pat galima nuo žalių daržovių ir vandens. Į dirvožemį ir ant daržovių listerijos patenka tręšiant jas galvijų mėšlu. Aprašyti užsikrėtimo atvejai oro lašiniu būdu apdorojant gyvūnines žaliavas – vilną, šerius, plunksnas. Galimas užsikrėtimas ir per pažeistą rankų odą.
Naujagimiai listerioze gali užsikrėsti nėštumo metu per motinos placentą, taip pat gimdymo metu, oro lašiniu būdu ar per buitinį sąlytį.
Kaip išvengti užsikrėtimo listerioze?
Nors nuo listeriozės vakcinos nėra, tačiau sumažinti užsikrėtimo riziką galima vartojant saugų maistą ir jį tinkamai tvarkant.
Bendros rekomendacijos:
- Vartoti tik gerai šiluma apdorotą gyvūninį maistą: jautieną, kiaulieną, paukštieną ir kt.
- Kruopščiai plauti žalias daržoves prieš vartojimą.
- Žalią mėsą laikyti atskirai nuo šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto, kad išvengti kryžminio maisto užteršimo.
- Vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų.
- Kruopščiai plauti rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis.
Daugiau informacijos galima rasti PROFEL gairėse dėl listerijų, 2020 m. lapkričio mėn., kurių1.3.p. nurodoma , kad “ Listeria monocytogenes Nors bakterija L. monocytogenes tebėra laikoma zoonozės sukėlėja, ji yra labai paplitusi gamtoje ir maisto perdirbimo aplinkoje. Jos aptinkama dirvožemyje, augmenijoje, nuotekose, vandenyje, pašaruose, taip pat sveikų gyvūnų ir žmonių išmatose. Į maisto perdirbimo aplinką ji gali patekti su tiekiamomis žaliavomis ar dėl darbuotojų ir įrangos judėjimo. L. monocytogenes kolonijos geba sudaryti biologinę plėvelę ant maisto perdirbimo įrenginių ir su maistu besiliečiančių (ar nesiliečiančių) paviršių. Dėl netinkamai atliekamų valymo ir dezinfekavimo darbų ši bakterija gali ilgai išlikti maisto perdirbimo aplinkoje. L. monocytogenes aptikta įvairiuose maisto produktuose, tokiuose kaip šviežia ir greitai užšaldyta mėsa, virtos mėsos gaminiai, rūkyta žuvis, žalias pienas, (minkštas) sūris, ledai, firminės salotos, šviežios ar minimaliai apdorotos daržovės ir t. t. (Uyttendaele et al., 2018; EFSA ir ECDC, 2018). L. monocytogenes yra gramteigiama, nesudaranti sporų, lazdelės formos (0,5 μm pločio ir 1–2 μm ilgio) bakterija, fakultatyvinis anaerobinis organizmas. Jai palankiausia yra 30– 37 °C temperatūra, tačiau ji geba augti labai įvairios temperatūros (nuo 1 iki 45 °C) sąlygomis. Ši šalčiui atspari bakterija gali išgyventi ir net augti šaldymo temperatūroje. Tai yra neigiamam aplinkos poveikiui itin atsparus organizmas, gebantis išlikti ar daugintis labai įvairiomis nepalankiomis sąlygomis (aplinkos pH 4,6–9,4, optimalus lygis 7,0, vandens aktyvumo (aw) minimalus lygis 0,92), nors šių bakterijų kiekio 6 log sumažinimą galima pasiekti pasterizavimu (2 min. 70 °C temperatūroje) ar kitokiu lygiaverčiu terminiu apdorojimu (Uyttendaele et al., 2018).
Paskelbta 2024-09-12
_______________________________________________________________________________________________________________________________________
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena: https://www.vmvt.lt/naujienos/net-jei-mugeje-maistu-prekiausite-pirma-ir-vieninteli-karta-vmvt-leidimas-butinas
Net jei mugėje maistu prekiausite pirmą ir vienintelį kartą – VMVT leidimas būtinas
2024 m. vasario 29 d.
Tradiciškai pavasarį Lietuvoje ima šurmuliuoti mugės ir lauke vykstantys renginiai, kuriuose siūloma įsigyti įvairius maisto produktus, pagamintus patiekalus bei kitus gardumynus.
VMVT specialistai tikrindami lauko prekybininkus, vis dar fiksuoja pardavėjus, dirbančius neturint reikalingų dokumentų tokiai veiklai vykdyti. 2022 m. buvo patikrinta virš 1 tūkstančio prekybos vietų, o 2023 m. beveik 500, iš kurių kasmet buvo nustatoma apie 20-30 nelegalių prekiautojų. Dažnai tai įvyksta dėl to, kad prekiautojai nežino kokią tiksliai veiklą pasirinkti ir ar reikia papildomai turėti kokius nors dokumentus, jei norima mugėje prekiauti pavyzdžiui tik vieną kartą.
VMVT primena, kad lauko prekybos metu pardavinėti maisto produktus ir/ar teikti viešojo maitinimo paslaugas (kad ir vieną kartą) gali tik patvirtinti ir/ar registruoti maisto tvarkymo subjektai (priklausomai nuo to, kokia veikla užsiima maisto tvarkymo subjektas, jis turi turėti atitinkamus veiklos kodus, kadangi pagal tai yra vertinamos jo veiklos sąlygos ir atitiktis teisės aktų reikalavimams).
VMVT leidimai maisto tvarkymo veiklai išduodami nuotoliniu būdu, teikiant dokumentus el. paštu info@vmvt.lt arba atvykus į VMVT Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus paslaugų departamento padalinius. Asmenų priėmimo darbo laikus šiuose padaliniuose rasite čia.
Leidimai prekiauti nėra vienintelė ir pagrindinė pardavėjų atsakomybė - ne ką mažiau svarbu laikytis maisto ir higienos saugos reikalavimų:
- - Maisto produktai turi būti laikomi gamintojo nurodytomis laikymo sąlygomis;
- - Fasuotų produktų pakuotės turi būti nepažeistos ir paženklintos;
- - Maisto produktai ir patiekalai turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, dulkių, kritulių, laikomi taip, kad pro šalį einantys mugės dalyviai neužterštų, nenumestų produktų;
- - Maisto produktai turi būti pristatomi su lydimaisiais dokumentais, kad būtų užtikrintas atsekamumas, tačiau jeigu numatoma prekiauti savo užauginta produkcija užtenka laisvos formos krovinio važtaraščio dokumento;
- - Maistui vežti skirtos transporto priemonės turi būti švarios, produktai turi būti sudėti į dėžes, konteinerius ar padėklus, kurie būtų atkelti nuo žemės;
- - Jeigu į mugę prekybai vežami greitai gendantys maisto produktai – privalu transporto priemonėje turėti šaldymo įrenginius jiems laikyti;
- - Prekybos maistu vietose turi būti švaru, tvarkinga;
- - Prekeiviai turi būti apsirūpinę reikiamu kiekiu geriamojo vandens rankoms nusiplauti bei turėti prekybos vietoje dezinfekcinių priemonių;
- - Prekeivių apranga turi būti švari;
- - Visi paviršiai, kurie liečiasi su maistu, svarstyklės, įrankiai ir įranga turi būti švarūs, kuo dažniau plaunami, esant poreikiui dezinfekuojami;
- - Produktų pakavimui ar pateikimui gali būti naudojamos tik sąlyčiui su maistu tinkamos medžiagos ir gaminiai (pvz. dėžutės, maišeliai, žirklės ir pan.);
- - Mugės prekiautojai turi būti išklausę higienos įgūdžių kursą ir pasitikrinę sveikatą.
Daugiau informacijos apie prekybą švenčių/renginių metu rasite gairėse čia.
Primename pirkėjams, kad jei mugėje įsigijote prekes, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl maisto saugos ir kokybės, turite kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją ir jums turi ją pakeisti ar kitais būdais kompensuoti žalą.
_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
VARTOTOJŲ GALIMYBĖS GAUTI AIŠKIĄ IR IŠSAMIĄ INFORMACIJĄ PAGERINIMAS
Ne tik ūkininkai, bet ir žvejai yra pagrindiniai žaliojo kurso įgyvendinimo dalyviai. „Nuo lauko iki stalo“ - vienas iš pagrindinių tikslų ateinančiame finansavimo periode keliamas žvejams gamintojams jų strategijose. Europos Perlamentas numatė pastabas, pasiūlymus ir atkreipė dėmesį į daugelį dalykų maisto grandinėje. Teikiame ištrauką iš rezoliucijos, į kokius aspektus siūloma atkreipti dėmesį žuvininkystės srityje.
Šaltinis https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2021-0425_LT.html
P9_TA(2021)0425 Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (2020/2260(INI)) (2022/C 184/01)
Europos Parlamentas,
„1.palankiai vertina strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ užmojus ir tikslus, kaip svarbią priemonę užtikrinant tvarią, sąžiningą, sveiką, gyvūnams palankią, labiau regioninę, diversifikuotą ir atsparią maisto sistemą, kuri yra labai svarbi siekiant Europos žaliojo kurso komunikate ir DVT nustatytų tikslų; pabrėžia, kad esama neatsiejamų ryšių tarp sveikų žmonių, sveikos visuomenės, sveikų gyvūnų ir sveikos planetos; pabrėžia, kad ši strategija yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad maisto sistema, įskaitant gyvūnų ir augalų auginimą, atitiktų planetos galimybes, kartu pabrėžia, kad svarbu užtikrinti deramas darbo ir užimtumo sąlygas ir sąžiningas galimybes visoje maisto vertės grandinėje ir kad reikia pasiekti, kad būtų laikomasi tinkamo ir subalansuoto politinio požiūrio; ragina Komisiją kuo greičiau įgyvendinti strategiją konkrečiais teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmais, kartu taikant tinkamus pereinamojo laikotarpio finansinės paramos mechanizmus; <...>
|
Būtinybė imtis veiksmų. |
Gyventojams, darbuotojams, gamintojams, platintojams ir aplinkai palankios maisto grandinės kūrimas
|
|
58. |
pažymi, kad žemės ūkio sektorius palaiko ne tik ūkininkus, bet ir gamintojus ir tolesnes naudotojas įmones, užtikrina darbo vietų saugumą ir padeda kurti naujas darbo vietas, ir yra visos maisto pramonės pagrindas; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimas yra paskata išlaikyti aktyvias kaimo vietoves; atkreipia dėmesį į tradicinių amatų svarbą regioninės ir vietos maisto gamybos sektoriuje ir didelę kultūrinę įvairovę, kurią duoda tokia gamyba; primena, kad su maisto gamyba susijusių amatų žinias taip pat reikėtų išlaikyti ir perduoti laikantis horizontaliųjų strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ nuostatų, pvz., geriau integruojant tokias žinias į dalyvavimu grindžiamas mokslinių tyrimų ir plėtros programas; |
|
59. |
išreiškia nusivylimą tuo, kad strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nepakankamai svarbos teikiama žvejybos ir akvakultūros sektoriui ir joje stokojama užmojo, susijusio su šio sektoriaus indėliu ir potencialu; primygtinai ragina Komisiją būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, strategijose ar gairėse deramai atsižvelgti į specifinį žvejybos ir akvakultūros sektoriaus pobūdį; pabrėžia, kad norint pasiekti tvarumą užtikrinantį žuvų populiacijų dydį ir atkurti jūrų ir pakrančių ekosistemas reikia laikytis ekosisteminio požiūrio, pagal kurį dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas žvejybos ir akvakultūros sektorių naudai ir jų socialiniam, ekonominiam ir aplinkosauginiam tvarumui; |
|
60. |
pabrėžia, kad tvirtomis ir patikimomis žvejybos ir akvakultūros sektorių teisės aktų sistemomis, pagal kurias būtų nuosekliai taikomas atsargumo principas ir kurios būtų suderintos su atnaujintomis strateginėmis ES akvakultūros darnaus vystymosi gairėmis, turėtų būti suteiktas pagrindas darniai pasinaudoti sektoriuje kylančiomis galimybėmis, taip pat taikyti geresnės apsaugos ir gyvūnų sveikatos priemones, be kita ko, sumažinti naudojamą veterinarinių vaistų kiekį, įskaitant antibiotikus, atitinkamai padidinti žuvų populiacijas ir užtikrinti daugiau aiškumo dėl teritorijos panaudojimo ir licencijų visoms antropogeninės veiklos reikmėms, įskaitant akvakultūrą, taip suteikiant didesnį nuspėjamumą, reikalingą investicijoms, ir nemažinant aplinkosaugos teisės aktų veiksmingumo; pabrėžia skaidraus ir dalyvavimu grindžiamo mechanizmo, atitinkančio Direktyvą 2014/89/ES dėl jūrinių teritorijų planavimo, svarbą siekiant teisingai paskirstyti teritorijas visiems suinteresuotiesiems subjektams; pabrėžia, kad reikia visapusiškai paisyti saugomų jūrų teritorijų; |
|
61. |
pabrėžia, kad siekiant užtikrinti maisto saugą, skaidrumą vartotojams, sektoriui ir įvairioms administravimo institucijoms, kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba ir siekiant įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus ir darnaus vystymosi tikslus, labai svarbūs geri atsekamumo mechanizmai, atitinkantys vartotojų poreikius ir teikiantys informaciją apie tai, kur, kada, kaip ir kokios žuvys buvo sugautos ar užaugintos, įskaitant kilmės ir gamybos būdo ženklinimą, taip pat aukštus visų ES rinkose parduodamų produktų darnumo ir gyvūnų gerovės standartus; šiuo tikslu pabrėžia kibernetiškai saugių technologijų svarbą plėtojant tikslias skaitmenines decentralizuotas atsekamumo sistemas; ragina laikytis koordinuoto požiūrio, kad būtų užtikrintas įvairių iniciatyvų šiuo klausimu derėjimas, įtraukiant visus vertės grandinės dalyvius; ragina imtis kontrolės priemonių, siekiant užtikrinti, kad visi į ES rinką patenkantys importuojami žvejybos produktai atitiktų tarptautiniu lygmeniu sutartus socialinius standartus, pvz., nustatytus Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 188 dėl darbo žvejybos sektoriuje ir ES įgyvendintus Tarybos direktyva (ES) 2017/159 (70), ir siekiant neleisti, kad į ES rinką būtų tiekiami žvejybos produktai, sužvejoti laivais, nesilaikančiais minimalių socialinių standartų; |
|
62. |
primena BŽP tikslus užtikrinti tausų gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimą, atkurti ir išlaikyti žuvų populiacijas, viršijančias biomasės dydžius, kuriems esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, taip pat užtikrinti žvejybos veiklos pelningumą, prisidėti prie labai maistingo maisto tiekimo ES rinkai ir sumažinti ES rinkos priklausomybę nuo maisto importo ir pabrėžia, kad reikia gerinti BŽP stebėseną, kontrolę ir vykdymo užtikrinimą, įskaitant visišką įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą ir tam tikrų laivų elektroninės stebėsenos įdiegimą; |
|
63. |
ragina Komisiją ir valstybes nares remtis esama darnia praktika ir palengvinti, skatinti ir tinkamai remti perėjimą prie nedidelį poveikį darančios žvejybos ir akvakultūros ir darnios šių sektorių plėtros, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybą, pvz., skatinti naudoti selektyviosios žvejybos įrankius, aplinkai palankią akvakultūrą, įskaitant ekologišką akvakultūrą, ir energijos vartojimo efektyvumo sprendimus, taip pat didinti nacionalinių kvotų, skiriamų mažos apimties priekrantės žvejybai, procentinę dalį; pabrėžia, kad būtina remti žvejus ir žuvų produktų tiekimo grandinės subjektus, įskaitant žvejus ir subjektus atokiausiuose regionuose, pereinant prie labiau skaitmeninės praktikos, daug investuojant į mokymą ir teikiant skaitmeninimo bei perėjimo prie ekologiškos praktikos ir priemonių finansavimą; pabrėžia Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) svarbą šiuo atžvilgiu skatinant tvarios mėlynosios ekonomikos plėtrą ir modernizuojant žuvininkystės sektorių pagal BŽP tikslus; |
|
64. |
reikalauja, kad Europos Sąjungos Taryba pati viešai skelbtų visus dokumentus, susijusius su bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (BLSK) reglamentų priėmimu, laikantis Europos ombudsmeno rekomendacijos byloje Nr. 640/2019/FP; |
|
65. |
pabrėžia, kad reikia stebėti ir skatinti atsakingą žuvininkystės išteklių naudojimą, drauge taikant visiško netoleravimo principą kovoje su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, visapusiškai pasinaudojant ES turimomis priemonėmis pagal NNN žvejybos reglamentą (71), be kita ko, naudojant raudonąsias korteles, jei valstybė nesilaiko ES reikalavimų, ir stiprinant tausios žvejybos susitarimų su ES nepriklausančiomis valstybėmis politiką; pabrėžia, kad šie susitarimai turi būti iš tiesų darnūs, atitikti patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, nekelti grėsmės ES nepriklausančių valstybių mažos apimties žvejybos sektoriui ir nepakenkti vietos apsirūpinimo maistu saugumui; |
|
66. |
primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti teisiškai privalomas priemones, kurias Komisija įsipareigojo įgyvendinti tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijose, ir laikytis holistinio požiūrio į jūrų aplinką, šalinti pagrindines vandens taršos priežastis, įskaitant jūrų taršą šiukšlėmis ir miesto bei pramonės nuotekas, nutraukti praktiką, kuri žalinga jūrų aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinti žvejus tvariai rinkti jūrų atliekas, kartu vengiant papildomo kuro vartojimo ir teršalų išmetimo, taip pat vengti jūrų gyvūnų ir žuvų priegaudos ir neigiamo poveikio ekosistemai, įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama gerinti vandens kokybę ir ligų kontrolę, ir mažinti gyvūnų tankį akvakultūros gamybos ūkiuose žmonių sveikatos ir gyvūnų gerovės sumetimais; |
|
67. |
pabrėžia moterų ir vyrų darbo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose vertę ir svarbų moterų vaidmenį perdirbant, siūlant ir parduodant sugautą žuvį; primena darnios akvakultūros ir žvejybos potencialą kuriant žaliąsias darbo vietas ir mano, kad ekologinė maisto sistemų, įskaitant žuvininkystę, pertvarka turėtų būti vykdoma taip, kad būtų užtikrintos sąžiningos pajamos ir tvirta padėtis visoje vertės grandinėje, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia aktyvaus žvejybos ir akvakultūros sektoriaus gamintojų organizacijų dalyvavimo svarbą; |
|
68. |
ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir skatinti darnesnių žvejybos būdų ir įrankių bei didesnės gerovės žuvų ir jūrų bestuburių gaudymo, iškrovimo, vežimo ir skerdimo metodų plėtrą remiantis patikimiausiais turimais mokslo duomenimis, taip pat gerinti ūkiuose auginamų žuvų gerovės standartus, siekiant sumažinti stresą ir pagerinti žuvų kokybę; pabrėžia, kad Sąjunga turėtų remti ir skatinti investicijas į tokius įrankius, metodus ir patobulinimus; |
|
69. |
atkreipia dėmesį į žvejybos tvenkiniuose, įskaitant jos tradicinę valdymo praktiką, indėlį siekiant strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų ir sąsajas su Biologinės įvairovės strategija; pažymi, kad kultivuojamuose tvenkiniuose sudaromos sąlygos retoms rūšims įsirengti buveines, jie duoda teigiamą naudą klimatui ir vandens ištekliams, pasitarnauja kaip maistinių medžiagų absorbentai ir atlieka nuosėdų saugyklų funkciją, taip pat prisideda prie darnios regioninio maisto gamybos; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę įtraukti žvejybą tvenkiniuose į atitinkamas priemones ir programas; |
|
70. |
primena, kad pirminių gamintojų padėtis pajamų požiūriu yra kur kas nepalankesnė, palyginti tiek su kitais tiekimo grandinės ūkio subjektais, tiek su likusia ekonomikos dalimi; pabrėžia, kad labai svarbu stiprinti pirminių gamintojų, o ypač mažų ir vidutinių gamintojų, padėtį maisto tiekimo grandinėje, kad jie galėtų gauti teisingą darniai pagaminto maisto pridėtinės vertės dalį, be kita ko, skatinant bendradarbiavimą ir kolektyvinius veiksmus, pasinaudojant bendro žemės ūkio, žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo teikiamomis galimybėmis, įskaitant konkurencijos taisyklių pritaikymą;“ |
Parengta 2023-09-26
_________________________________________________________________________________________________________________________________________
Atmintinė apie žuvų produkcijos ženklinimą ir pagrindinius žuvų pateikimo į rinką reikalavimus
Prekybos vietose vartotojai gali įsigyti neišdarinėtos ar jau išskrostos, supjaustytos griežinėliais ar iš įvairių rūšių žuvies paruoštos filė, kuri gali būti neapdorota, tik atšaldyta.
* turi būti atliktas žuvų produkcijos ženklinimas, pagal šiuos reikalavimus https://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-produktai/gyvuninis-maistas/zuvis-ir-jos-produktai/zenklinimas
* sugautos žuvys turi būti kuo skubiau atšaldomos ir laikomos tirpstančio ledo temperatūroje – maždaug 0 ºC.
* tinkamą temperatūrą ir žuvies kokybę užtikrina tik pakankamas ledo kiekis ant žuvies paviršiaus.
* taip pat ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ledas aplink žuvį būtų švarus.
* patariama įvertinti žuvies išvaizdą, kvapą, spalvą ir konsistenciją.
* nepjaustytos žuvies šviežumą patikrinti lengviausia apžiūrint akis, žvynus, pelekus ir žiaunas.
* šviežia žuvis neturi pašalinio kvapo, jis yra specifinis ir būdingas tam tikroms žuvų rūšims.
* jeigu, pavyzdžiui, jaučiamas stiprus amoniako kvapas – tokia žuvis nešviežia, pradedanti gesti.
* šviežių žuvų oda yra blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, žvynai turi tvirtai laikytis ir blizgėti, pelekai ir uodega neapdžiūvę ir nesusiklijavę.
Paskelbta 2022-12-14
____________________________________________________________________________________
VIETINEI RINKAI MAŽAIS KIEKIAIS GAMINAMŲ IR TIEKIAMŲ GYVŪNINIO MAISTO PRODUKTŲ VETERINARIJOS REIKALAVIMAI
Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimais (toliau – Reikalavimai) siekiama sumažinti administracinę naštą gyvūninio maisto tvarkymo subjektams, mažais kiekiais gaminantiems ir tiekiantiems gyvūninio maisto produktus tiesiogiai galutiniams vartotojams ar mažmeninės prekybos subjektams, užtikrinti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109), ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 14), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/355 (OL 2016 L 67, p. 22), nurodytų tikslų įgyvendinimą, supaprastinant reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo ir reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo reikalavimus.
Reikalavimai taikomi tiesiogiai galutiniams vartotojams, ar mažmeninės prekybos subjektams (žvejybos įmonėms), kurie iš mažais kiekiais gaminančių (t.y. kai vienos žvejybos metu sugaunama ne daugiau kaip 200 kg žuvų) ir tiekiančių gyvūninio maisto produktus maisto tvarkymo subjektų gamybos vietos yra nutolę ne daugiau kaip 100 km.
Gyvūninio maisto tvarkymo subjektai, turintys teisę žvejoti vidaus vandenyse ir (arba) Baltijos jūros priekrantėje, turi laikytis šių Reikalavimų:
1. turi užtikrinti, kad į žvejybos laivą patekusios žuvys būtų apsaugotos nuo užteršimo, sužalojimo, saulės poveikio ir kitų šilumos šaltinių, galinčių turėti neigiamą poveikį žuvų saugai ir kokybei;
2. turi užtikrinti, kad žvejybos laivo sekcijos, konteineriai ir dėžės žuvims laikyti (toliau – talpyklos) prieš naudojimą būtų švarūs, neužteršti laivo varikliams naudojamu kuru, triumo vandeniu ir kitais teršalais;
3. turi užtikrinti, kad žvejybos laivo talpyklos būtų pagamintos iš nekenksmingos, vandeniui nelaidžios, puvimui atsparios, lygios, lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos medžiagos arba padengtos tokia medžiaga;
4. jei žvejybos laive žuvys laikomos lede, turi užtikrinti, kad talpyklos būtų tokios, Jog pro jas galėtų ištekėti tirpstančio ledo vanduo, ir kad ledas būtų pagamintas iš geriamojo ar švaraus vandens;
5. turi užtikrinti, kad žvejybos laivas būtų įrengtas taip, kad žuvys, išskyrus tas, kurios laikomos gyvos, būtų kuo skubiau atšaldomos tirpstančio ledo temperatūroje (neatšaldytos gali būti ne ilgiau kaip 8 val. nuo sugavimo). Gyvoms žuvims užtikrinamos palankios išgyventi sąlygos;
6. turi užtikrinti, kad iš žvejybos laivo iškrautos žuvys kuo greičiau būtų patalpinamos į vietą (sandėlį, transporto priemonę, prekybos vietą), kurioje užtikrinama tirpstančio ledo temperatūra;
7. turi užtikrinti, kad iškrovimo ir vežimo metu žuvys būtų apsaugotos nuo užteršimo;
8. turi užtikrinti, kad, iškrovus žuvis, talpyklos būtų gerai išvalomos ir išplaunamos geriamuoju ar švariu vandeniu.
Išsamiau rasite čia https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5bbc83c0e75f11e7b4d1bdd5f1a9ff0e/asr
Atnaujinta 2022-08-30
________________________________________________________________________________________________________________
PRODUKCIJOS ŽENKLINIMAS IR VETERINARINIAI REIKALAVIMAI
Naujų ES žuvies ir akvakultūros produktų etikečių kišeninis vadovas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba - https://vmvt.lt/maisto-sauga/verslui/zenklinimas-ir-reklama/maisto-produktu-zenklinimas?language=lt
PRODUKCIJOS ŽENKLINIMAS IR VETERINARINIAI REIKALAVIMAI
Žuvų produkcijos ženklinimas - https://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-produktai/gyvuninis-maistas/zuvis-ir-jos-produktai/zenklinimas
Atsekamumas - https://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-produktai/gyvuninis-maistas/zuvis-ir-jos-produktai/atsekamumo-reikalavimai
Teisės aktai dėl vet. reikalavimų žuvims ir jos produktams - https://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-produktai/gyvuninis-maistas/zuvis-ir-jos-produktai/teises-aktai
https://vmvt.lt/maisto-sauga/maisto-produktai/gyvuninis-maistas/zuvis-ir-jos-produktai
Etikėtės - 
Atnaujinta:
2021-12-01
__________________________________________________________________________________
Pagrindinis teisės aktas, nustatantis bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus, yra 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <…> (OL 2011 L 304, p. 18)
Remiantis Reglamento reikalavimais, ženklinant (etiketėse) nefasuotus maisto produktus (žvejų verslininkų atveju – šviežios ar atšaldytos žuvys) būtina nurodyti:
– maisto produkto pavadinimą (Pvz.: “Karšis”);
- pažymėti paryškintai, kad žuvys yra alergiją ar netoleravimą sukeliantis produktas.
- žvejybos įrankio kategoriją (Pvz.: traukiamais tinklais);
– maisto produkto grynąjį kiekį (Pvz.: 2,5 kg);
– minimalų tinkamumo vartoti terminą arba nuorodą „Tinka vartoti iki … (data)“;
– visas specialias laikymo ir (arba) vartojimo sąlygas (Pvz.: Laikyti 0-5 tirpstančio ledo temperatūroje);
– maisto verslo operatoriaus pavadinimą ar įmonės pavadinimą ir adresą (Pvz.: UAB “Kablys”, Pakalnė g. 2, Kintai, Šilutės raj.);
– kilmės šalį ar kilmės vietą numatytais atvejais (Pvz.: Lietuva);
– vartojimo instrukciją, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą (Pvz.: Suvartoti iki …..);
PASTABA. Ženklinant konkrečius maisto produktus, be bendrosios informacijos, kituose teisės aktuose dar gali būti nustatyta pareiga pateikti ir papildomą ženklinimo informaciją.
